Panaši į Limburgo vyskupo šmeižto istorija paaiškėjo Nekaltai Pradėtosios Pranciškonų vienuolijoje. 1990 m. įkurta, dinamiškai besivystanti, pašaukimų gausa ir savo plačia veiksla garsėjanti abu Romos ritus puoselėjanti vyrų vienuolija praėjusiai metais buvo apkaltinta materialiniu neskaidrumu, neva jos steigėjas tėvas Manelli neteisėtai disponavo vienuolijos turtu ir savo giminaičiams perdavė nemažai lėšų ir nekilnojamo turto. Dėl šio ir kitų šmeižtų popiežius paskyrė vienuolijai apaštalinį vizitatorių kapuciną Fidenzio Volpi, kuriam suteikė plačius įgaliojimus ištirti vienuolijos veiklą.

Kaltinimais pasipiktino t.Manelli giminaičiai, kurie savo reputaciją ėmė ginti advokatų ir prokuratūros pagalba. Po atlikto išsamaus tyrimo nerastas nė vienas atvejis, kad vienuolijos steigėjas būtų užsiiminėjęs neteisėtu turto disponavimu, juolab jį perdavęs savo giminėms. T.Manelli tapo išteisintas, vizitatorius atšaukė bet kokius kaltinimus ir atsiprašė dėl iškilusių nesusipratimų.

Dėsninga, kad konservatyvesnių pažiūrų Limburgo vyskupas ir tradiciją puoselėjanti pranciškonų vienuolija tapo apšmeižti nebūtais dalykais, idant būtų galima juos suvaržyti ar pašalinti. Po pop.Benedikto XVI atsistatydinimo per pasaulį ritasi liberalių katalikų revanšas, susidorojimas su katalikiškąją tradiciją puoselėjančiais dvasininkais. Sielovadine sėkme besidžiaugiantys Nekakaltai Pradėtiosios Pranciškonai tapo pavydo ir neapykantos objektu merdinčiai, besitraukiančiai ir išsigimstančiai modernistų šutvei, besivadovaujančiai Voltero šūkiu – meluok, meluok, vis kas nors prilips….